siūbuonis

siūbuõnis, -ė smob. (2) Zp, Auk flk. kas siūbuoja, siūbuoklis: Koks gražus tas siūbuõnis beržas! Br. Žaliosios girios, aukštos siūbuonės P.Vaič. Oi tu eglele, šilo dukrele, eglele siūbuonė̃le DrskD186. Ta nendružėlė, ta siūbuonėlė mokins darbelio dirbtie BsO301. Po vyšnele, po žaliąja patalėlį klojau, oi vyšnele siūbuonėle, nesiūbuok an mane Vrn. Vai tu rugeli, tu siūbuonėli! Brš. | Sėsk margą karietėlę, į margą siūbuonėlę LTR(Mrj). ^ Ko lankstais kaip siūbuõnis? Vl.